Pašaukimas, darbas iš pašaukimo, kaip žinot, ką turi daryti gyvenime

 

Yra daug darbų, visokių užsiėmimų, kuriuos žmogus gali pasirinkti daryti gyvenime. Tačiau ne visi darbai tinka tam žmogui. Kai kurie darbai šiek tiek padirbėjus nusibosta žmogui ir jis nori keisti savo pasirinkimą. Kai kurie darbai gerai sekasi, bet žmogui galiausiai įsiėda, ir net didesnis atlyginimas nebemotyvuoja. Kaip žinot, kam skirti savo laiką? Koks darbas turi būti tavo?

Sutikau merginą, apie dvidešimt metų amžiaus, autobusų stotelėj.. Ji skubėjo namo iš renginio darželyje, kur vaidino princesę . Jos darbas vadinasi animatorė, ji vaidina filmukų herojus. Ji nieko nebaigus, nei aktorinio nei kokio kito mokslo universitete, bet tiesiog iš savęs pačios jai tai atėjo ir ji ryžosi pasiūlyti savo vaidybinį talentą žmonėms. Vaidinti vaikams, per vaikų šventes, visokias princeses ir pan.. Tai vadinu darbu iš pašaukimo. Kai žmogus tiesiog žino, ką turi daryti, ir jam jokių kliūčių nesudaroma.

Kai aš rinkausi darbą, aš žiūrėjau į tėvus, ką jie veikė, tą ir aš norėjau veikti. Tačiau tėtis man visad sakydavo rinktis arba muzikos sritį arba darbą susijusį su daile. Šiuo metu aš kartais kuriu dainas, įrašau naminėmis sąlygomis demo įrašus, ir pasidedu, neketinu lipti į sceną.. tiesiog sau kuriu, Dievui, geriesiems angelams, supratau, kad per muziką pamatydavau ateitį, ir visad kūriau savo Širdies meilei Tylui..anksčiau nuomavau savo kūrybą prodiuserinei kompanijai.. vieną iš kūrinių padainavo Janina Miščiukaitė su vaikų globos namų auklėtine (Cukriniai avinėliai) per Vaikų gynimo dieną.

Su muzika toliau draugavau, kai sukūriau šeimą, nors ir nelipau solo į sceną kaip atlikėja, Dubingiuose organizavom dar su dviem mamomis daugiavaikėm muzikos būrelį vaikams - muzikinį teatrą, ir per visokias šventes ten mus kviesdavo padainuot..vaikams patiko tie užsiėmimai, ir dainuodavom ir pašokdavom visi kartu, net ir vaikinukai jauni, radom ir jiems tinkamą žanrą - repą, parepuot per dainą.

Kaip žmogus pajaučia, kad turi kažką veikti? Jis gali gauti ženklus, gali atsirasti reikiamų žmonių kompanijoj, ir tarkim per sapnus.

Kaip aš susipažinau su muzikos prodiuseriu kuris vėliau įrašė tris dainas su manimi? Tiesiog žiūrėjau laidą per TV ir ten tas muzikos prodiuseris pasakė, kad gali skambinti jam, siūlyti projektus, nes jis kaip tik turi laiko kažką nauja pradėt..taigi buvo pašaukimas tam, ir susisiekiau, susitikau, parodžiau savo kūrybos dainas, jam patiko . Aš įrašinėjau demo kokybės naminės įrašus namie, ir tas dainas jam parodžiau. Pamenu susitikome mano draugės kavinėj, kur ji dirbo barmene, ir ten užleido mano kūrinius, ir jis klausėsi, klausėsi, ir pasakė, kad galim įrašyt.

Tačiau iš muzikos supratau, kad nepragyvensiu, reikėjo susirasti ir paprastesnį darbelį. Taigi, užsiėmiau vadyba, pagal tėvą. Jis buvo biznierius, ir aš iš dalies turėjau supratimą apie tą darbą.. supratau, kad svarbiausia tame darbe gebėti bendrauti su įvairių lygių darbuotojais, nuo direktoriaus iki specialisto. Ir žinoti rinkos dalykus, to mus mokė Kolegijoj. Nebijojau bendrauti su aukšto lygio vadovais, todėl kai baigėsi bandomasis laikotarpis buvo padaryta nedidelė šventė, skyriaus vadovas nusivežė mus į Kauno Kačerginę, kur davė pavairuoti lenktyninį bolidą.. aš vėl gi, neišsigandau ir vairavau, nors tuo metu dar nebuvau pabaigusi laikytis teisių.. Nežinau, iš kur aš tokia drąsi buvau, tiesiog reikėjo, ir dariau. Kai reikėjo padaryti sueigą visų firmos partnerių ir didesnių klientų man buvo pavesta organizuoti šventę. O sykį nešiausi namo kasos aparatą, kad programoj suprogramuot lietuvių kalbą naujoj įrangoj, skirtoj prekybos centrams - nors aš nesu programuotoja, bet man tai pavyko...šiek tiek palaužius galvą.

Taigi, prieš tai, kaip įsidarbinti toj tarptautinėj IT kompanijo projektų vadove, buvau ir marketingo vadove, ir kūriau svetainę - elektroninę parduotuvę, užsakymui nuotraukų internete. Tačiau ten buvo nedidelis atlyginimas, kadangi buvau be patirties, paskutiniame vadybos kurse.

Kol dar tik mokiausi , gyvenau pas močiutę, nes su mama neturėjau gerų santykių, močiutė mane išmaitindavo, bet ir sakė, kad ieškočiausi darbo..Pirmas darbas buvo reklamoj ėjau pistacijas pristatyt į parduotuves..Nieko neuždirbau. Antras darbas buvo telemarketinge - skambinome žmonėms darydavom apklausas..ten uždirbau daugiausia porą šimtų per mėnesį (dirbdavau po mokslų po 4 valandas per dieną)..

O mokiausi aš per dvi vietas iš karto.. paėmiau sau kursus nemokamai per biržą Verslo administratorės, ir tuo pačiu metu įstojau į Vilniaus Kolegiją irgi nemokamai neakivaizdiniu verslo vadyba. Taigi, kur tik bepasisukdavau, durys man būdavo atviros.. nes su manimi visada buvo Dievas.. ir visad susikoncentruodavau į tikslą, kibdavau visomis jėgomis.

Todėl, kai atėjo laikas šeimai gimt, pirmagimio laukiausi, būdama projektų vadove IT kompanijoj, nei kiek nedvejodama išėjau iš darbo į dekretines, žinodama, kad jau į tą patį darbą negrįšiu (nes tuomet neliktų laiko šeimai, tam darbe reikėdavo dirbti taip, kad net savaitgaliais sukdavosi darbiniai reikalai).

Darbe visiems buvo gaila, kad išeinu, nes buvom gerai ten susidirbę. Per įmonės gimtadienį visai firmai padėjau įrašyti įmonės himną, kur dainavo darbuotojai iš skirtingų šalių. Žodžiu, turėjau ten draugų.

Dabar yra tokia situacija, kad vaikai jau paaugę, ir aš galiu vėl kibti į darbus. Todėl prieš porą metų ėjau vėl per darbo biržą į amato kursus. Užsiimsiu, maniau, amatu. Nes matysiu iškart rezultatą ir atlygį, galėsiu organizuoti savo darbo laiką kaip man tinka ir patinka.

Kol nedirbau darbo už pinigus, dirbau pagal kitokį pašaukimą - neoficialioj Jėzaus sekėjų bendrijoj "mastyk kitaip" sukurtoj Ernesto, pagal Levio pašaukimą mokiau gyvenimo pagal Dievą.. todėl ir vis dar rašau ir dalinuosi mintimis nuo Dievo čia. Buvo nenorinčių , kad tą daryčiau, sudarinėjančių kliūtis, apkalbančių ir šmeižiančių, linkinčių man pikto. Tačiau Dievas pasakė, kad "engėjų neliks, šaipūnai prapuls, bus sunaikinti piktanoriai, kurie žodžiu daro žmogų nusikaltėliu, spęsdami vartuose pinkles jo gynėjui, palikdami teisųjį tuščiomis rankomis."

Siracido knyga 40,23-41,4 "Auksas ir sidabras žmogų ant kojų pastato, bet geras patarimas už abu  labiau vertinamas. Turtas ir jėga drąsina širdį, bet geriau už abu - pagarbi VIEŠPATIES baimė. Pagarbi VIEŠPATIES baimė tarsi vešlus sodas, ji saugo žmogų geriau, negu bet kokie turtai."

Jeremijo knyga 2, 35-3,7 "Jei vyras paleistų žmoną, ir ji vėliau iš jo išėjusi būtų su kitu, ar galėtų ji grįžti pas pirmąjį vyrą? Argi tas kraštas nebūtų teršte suterštas?" (taigi, negaliu vėl gyventi su ex, po to, kai išsiskyrusi jau gyvenau su kitu vyru, nes tai būtų tolygu suteršimui)

Danielio knyga 3,23-35 "Viešpatie mūsų tėvų Dieve, bus garbinamas tavo vardas per amžius, nes tu teisus visur, ką mums padarei. Visi tavo darbai teisingi, tavo keliai tiesūs, ir visi tavo sprendimai teisingi." 

Taip kalbėjo VIEŠPATS Dievas. Ačiū Tau, DIEVE.

Rammstein - Volkerball (Les Arènes de Nîmes, 2005) [Full Show], 💰The Door Is Open—You Are Permitted to Use This Weapon Tonight | Denzel Washington Message, Cukriniai Avinėliai by Falinas Osmosmo (Una) .